Sekminės – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. Šis įvykis paliudytas Apaštalų darbų knygos antrajame skyriuje. Tai buvo 50-ta diena po Velykų.
Gali kilti klausimas, kas yra Sekminės, koks Jos vaidmuo Bažnyčioje ir eilinio tikinčiojo gyvenime.
Pirmiausia – Dievo malonės dėka tampame gyva Dievo šventove. Šitokiu būdu Dievas sustiprina mus gyvenimo kelyje prieš nuodėmingas pagundas ir suteikia galią liudyti Kristų savo gyvenamoje aplinkoje. Dievas yra pašventinamoji malonė kiekvienam, kuris priima ir gyvena pilną sakramentinį gyvenimą. Prieš Dievą esame tik vaikai ir dangaus karalystės paveldėtojai krikšto malonės dėka. Visiškai tampame Dievo šventove, tikėjimo saugotojais ir gynėjais tik Sutvirtinimo sakramento malonės dėka. Susitaikymo su artimu ir Dievu malonė pavesta saugoti apaštalams ir jų mokymo paveldėtojai – visų kartų Bažnyčiai. Tikro dvasinio augimo ir klestėjimo šaltinis – šv. Mišių auka.
Pradinių klasių mokytoja stebi savo globotinius piešimo pamokėlėje. Prieidama tai prie vieno, tai prie kito mokinuko ji stebi atliekamą darbą ir kai kuriems duoda naudingus patarimus. Priėjusi prie vienos mokinukės ji paklausė: „O ką tu čia pieši?“ Mergaitė atsakė: „Aš piešiu Dievuliuką.“ Sekundei mokytoja susimąstė ir tada prabilo: „Bet juk niekas nėra matęs Dievo.“ O maža mergaitė čia pat atsakė: „Tuoj visi pamatys.“
Sekminės mums primena apie Šv. Dvasios dovanas, kurios, kaip ir tos mažos mergaitės entuziazmas, tikrai veikia kiekvieno nuoširdžiai tikinčio žmogaus gyvenime. Išmintis, Supratimas, Patarimas, Žinojimas, Tvirtumas, Maldingumas, Dievo baimė – šios dovanos papildo ir patobulina tikinčiųjų dorybes bei padeda lengviau paklusti Dievo įkvėpimams.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
